Žodynėlis

Akvamarinas

Šviesiai žydras, žydras arba žalsvai žydras berilo grupės brangakmenis. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos „aquamarina“ – jūros vanduo.

Auksas

Vienintelis geltonas grynasis metalas, tauriausias iš metalų. Puikiai apsidirba šaltuoju būdu. Lydymosi temperatūra 1063˚C. Tankis 19,3 g/cm³. Cheminis simbolis Au atsirado nuo lotyniškojo pavadinimo „aurum“. Dėl grynojo aukso (999,9 prabos) minkštumo papuošalų gamyboje yra naudojami aukso lydiniai. Svarbiausios priežastys: kietumo ir tvirtumo padidinimas, atspalvio pakeitimas, kainos sumažinimas.

Aukso lydiniai

Skirstomi į baltuosius ir spalvotuosius lydinius. Spalvotieji aukso lydiniai dažniausiai susideda iš aukso, sidabro ir vario. Geltonasis auksas turi maždaug po lygiai sidabro ir vario priemaišų. Raudonasis auksas turi daugiau vario negu sidabro. Baltajame aukse kaip balinantis priedas yra legiruojamas paladis.

Brangakmenių imitacijos

Į gamtoje randamus brangakmenius išoriškai panašūs žmogaus gamybos produktai, savo chemine sudėtimi bei spalva nebūtinai atitinkantys gamtinius brangakmenius (pvz. cirkonis – deimanto imitacija).

Briliantas

Brangakmenių briaunavimo forma, sukurta deimantams briaunuoti, turinti mažiausiai 57 plokštumas (mažiausiai 33 plokštumos viršutinėje dalyje ir mažiausiai 24 plokštumos apatinėje dalyje (žr. deimantas).

Cirkonis

Dažnai painiojamas su mineralu cirkonu (cirkonas). Žmogaus gamybos produktas. Gali būti pagamintas bet kokios spalvos (taip vadinamieji “Svarovskio kristalai“). Bespalvis cirkonis plačiai naudojamas auksinės bižuterijos gamyboje kaip deimanto imitacija.

Deimantas

Iš graikų k. „adamas“ – nenugalimas. Tai yra vienintelis brangakmenis, sudarytas tik iš vieno cheminio elemento – grynosios anglies (C). Tai kiečiausia žinoma medžiaga Žemėje. Stiprus spindesys. Bespalvis, dažnai su gelsvu atspalviu. Rečiau dėl svetimų atomų priemaišų įgauna ryškias spalvas (vadinamieji „fancy diamonds“). Tik apie 20 procentų visų pasaulyje išgaunamų deimantų yra tinkami papuošalų gamybai. Deimanto kokybė yra nustatoma pagal keturis „C“ kriterijus: cut - briaunavimas, carat - masė, colour - spalva, clarity - švarumas.

Emaliavimas

Senovinė papuošalų gamybos technologija. Gaminį kaitinant aukštoje temperatūroje jo plokštumos padengiamos panašia į stiklą spalvota mase. Ši technologija buvo plačiai naudota Viduramžiais liturginių reikmenų dekoravimui.

Granuliacija

Senovinė papuošalų gamybos technologija. Ištisinės papuošalo plokštumos padengiamos mikroskopiniais aukso arba sidabro rutuliukais, privirinant juos prie paviršiaus taip vadinamo reakcinio lydmetalio pagalba. Šią papuošalų gamybos techniką ištobulino senovės etruskai, sukurę iki šiol neatkartojamų juvelyrikos šedevrų.

Įspaudavimas

Juvelyrinių dirbinių iš tauriūjų metalų žymejimas LR Prabavimo Rūmų nustatyto pavyzdžio įspaudais, nurodančiais įspauduoto gaminio prabą.

Kabošonas

Glotni brangakmenio apdirbimo forma. Viršutinė kabošono dalis yra išgaubta, apatinė dalis – lengvai išgaubta arba plokščia.

Paladis (Pd)

Baltos spalvos metalas, platinos palydovas (platinos grupės metalas). Pagal savo chemines savybes bei išvaizda panašus į platiną. Pavadintas pagal neseniai prieš metalą atrastą asteroidą „Pallas“.

Lydymosi temperatūra 1557˚C, tankis 12,0g/cm3. Pd yra sidabriškai baltos spalvos, tik truputi pilkesnis už pastarajį. Papuošalų gamyboje Pd naudojamas dažniausiai kaip baltojo aukso balinantis priedas bei kaip šviesinantis priedas platinos lydyniuose. Kaip savarankiškas metalas Pd papuošalų gamybai naudojamas kai kuriose Europos šalyse. JAV Pd papuošalų gamyboje naudojamas jau nuo XXa. pradžios.

Perlai

Organinės kilmės produktai. Jie susidaro moliuskų kriauklėse. Perlas gali susidaryti tik tada, kai svetimkūnis (smiltelė) pakliūva į moliusko kriauklės vidų. Dėl augančios perlų paklausos bei ribotų natūralių perlų išteklių perlai buvo pradėti auginti (kultivuoti). Kultivuoti perlai yra gamtinis produktas, atsiradęs su žmogaus pagalba. Žmogus įterpdamas į kriauklę svetimkūnį (perlamutro rutuliuką) paskatina perlo susidarymą bei augimą.

Platina (Pt)

Pavadinimas iš ispanų k. „platina“ – sidabrėlis. Pt yra pilkai baltos spalvos, su lengvai melsvu atspalviu. Lydymosi temperatūra 1774˚C. Tankis 21,5g/cm3. Gerai poliruojasi, labai stiprus spindesys. Iš visų tauriūjų metalų Pt yra mažiausiai laidus šilumai bei elektros srovei, taip pat turi mažiausią plėtimosi koeficientą kaitinant. Pt yra gerai virinamas bei kalamas, nesukelia jokių alerginių reakcijų ir nereaguoja su oro deguonimi bei rūgštimis. Pt gamtoje yra beveik visada randamas tik su 5 kitais platinos grupės metalais (paladžiu (Pd), rodžiu (Rd), ruteniu (Ru), osmiu (Os) bei iridžiu (Ir), kurie vadinami platinos palydovais, arba platinos grupės metalais. Pt papuošalų gamyboje naudojama kaip aukščiausios prabos iš visų tauriųjų metalų lydynys Pt 960.

Praba

Skaičius, kuris nurodo santykinį grynojo tauriojo metalo kiekį lydinyje (išreikštas tūkstantosiomis dalimis - promilėmis (‰)). Pvz. 585 praba reiškia, kad lydinyje yra 585 tūkstantosios dalys (‰) arba 58,5% grynojo aukso, kitas 415 tūkstantųjų dalių arba 41,5% sudaro kitų metalų (dažniausiai sidabro (Ag) bei vario (Cu)) priemaišos. Kai kuriose šalyse tradiciškai yra naudojama karatinė prabavimo sistema. Vienas karatas atitinka vieną dvidešimtketvirtąją (1/24) lydinio masės dalį. 24 karatai atitinka 1000 prabą, o pvz. 14 karatų atitinka 585 prabą.

Rodavimas

Metalo paviršiaus padengimas rodžiu (Rd) gavaniniu būdu. Rd – platinos grupės metalas, savo spalva primenantis platiną. Visi baltojo aukso gaminiai šiuo metu yra roduojami, taip išgaunant šviesų spindintį metalo paviršių. Sidabras taip pat yra dažnai roduojamas, taip, dėja, prarasdamas savo specifinį šiltą atspalvį.

Rubinas

Pavadinimas kiles iš lotynų k. „rubeus“ - raudonas. Brangiausias rubinas yra taip vadinamos „karvelio kraujo“ spalvos - skaisčiai raudonos su lengvai melsvu atspalviu. Po deimanto kartu su safyru kiečiausias mineralas. Rubinas priklauso brangiausių brangakmenių grupei.

Safyras

Korundo grupės brangakmenis. Kalbant apie safyrą be papildinio visada turimas omenyje mėlynasis korundas. Labiausiai vertinamas yra „rugiagėlių žydrumo“ spalvos safyras. Pradžioje safyru buvo vadinama mėlynoji safyro atmaina, šiuo metu safyrais yra vadinami visi neraudoni tinkantys papuošalų gamybai korundai. Įvairūs atspalviai yra žymimi atspalvį apibrėžiančiais žodžiais, pvz. žaliasis safyras, geltonasis safyras. Bespalvis safyras vadinamas leikosafyru, oranžinis safyras yra vadinamas padparadža.

Sidabras

Pavadinimas greičiausiai kilęs iš gotų k. „silbur“ - baltas, spindintis metalas. Cheminis simbolis Ag - iš lotynų k. „argentum“. Sidabras yra šviesiai baltos spalvos metalas. Tai balčiausias, labiausiai laidus šilumai bei elektros srovei, bei geriausiai poliruojamas metalas. Lydymosi temperatūra 960˚C. Tankis 10,5 g/cm3.

Sidabro lydiniai

Sidabras paprastai yra legiruojamas su variu (Cu). Sidabro lydinio praba gali būti nuo 970 (emaliavimui skirtas sidabro lydinys) iki 800 (indai, stalo įrankiai). Papuošalų gamyboje didžiausią reikšmę turi 925 prabos sidabras, Europoje labiau žinomas kaip sterling silver. Ore esantys sieros (S) junginiai chemiškai reaguoja (ypač - drėgnoje aplinkoje) su sidabru, del ko pastarasis gali smarkiai patamsėti. Norint išvengti patamsėjimo, sidabro gaminių paviršius yra papildomai apdorojamas. Labiausiai paplitę apdorojimo būdai yra padengimas skaidriu nitrolaku - „caponavimas“, bei galvaninis būdas - rodavimas.

Sintetiniai akmenys

Savo chemine sudėtimi bei spalva atitinkantys gamtoje randamus brangakmenius; su žmogaus pagalba pagaminti produktai (pvz. sintetinis rubinas).

Smaragdas

Žalios spalvos brangakmenis, priklausantis berilo grupei. Dėl savo išskirtinumo šio mineralo atspalvis yra apibūdinamas kaip „smaragdinė žalia“. Skaidrus tik esant ypatingos kokybės žaliavai. Dažniausiai neskaidrus dėl daugybės smulkių įtrūkimų viduje. Vertingiausi yra sodriai žalio atspalvio smaragdai, kurie net esant įtrūkimams yra žymiai vertingesni už skaidriuosius.

Taurieji metalai

Ypatingu cheminiu atsparumu pasižymintys metalai. Kambario temperatūroje nereaguoja su ore esančiu deguonimi, t.y. nesioksiduoja. Įprastai tauriaisiais metalais vadinami auksas (Au), sidabras (Ag), platina (Pt) bei penki jos palydovai: paladis (Pd), rodis (Rd), osmis (Os), iridis (Ir) bei rutenis (Ru).

Tauširavimas

Informacija ruošiama