Klaipėdos krašto auksakalių cecho nariai š.m. vasario 21-23 dienomis lankėsi Miunchene, kasmetinėje specializuotoje juvelyrikos ir laikrodžių pramonei skirtoje parodoje Inhorgenta 2015. Kaip jų įgytos naujausių technologijų žinios, pasaulinės juvelyrinės industrijos tendencijos ir įspūdžiai iš parodos įtakos Klaipėdos krašto auksakalių veiklą?
Šiais metais paroda vyko 42-ą kartą. Daugiau nei 1,000 dalyvių ir 26,000 lankytojų iš 75 pasaulio šalių daro Inhorgentą vienu reikšmingiausiu tokio pobūdžio renginių Europoje. Juvelyrams ši paroda leidžia pamatyti ir išbandyti naujausią gamybos įrangą bei įrankius, sužinoti apie dizaino tendencijas ir išsirinkti patikimiausius tiekėjus – pagalbinių medžiagų, brangakmenių ir paslaugų.
2015-ųjų metų Inhorgenta parodoje lankėsi šeši Klaipėdos krašto auksakalių cecho atstovai – Viktoras ir Nadežda Sitalo, Neringa Poškutė, Dainius Stončius, Aušra Mačiulaitienė ir Robertas Krapavickas. Kartu vyko juvelyrė iš Vilniaus Jurgita Bušinskytė, gintaro menininkė Kristina Pamedytienė ir kalvis Albinas Jukumas. Prie delegacijos Miunchene prisijungė metalo menininkas iš Kauno Aloyzas Jonušauskas. Visas tris dienas metalo plastikos ir emalio meistrai stebėjo juvelyrikos rinkos pasiūlos įvairovę, tyrė gamybą lengvinančias naujoves ir sėkmingiausias rinkodaros praktikas. Visi parodoje apsilankę delegacijos dalyviai atrado bent po vieną principą ar tendenciją, kurią stengsis taikyti savo veikloje šiais metais.
„Visų pirmą – prasiplėtė auksakalių akiratis,“ – dalijasi kelionės pasiektais tikslais Klaipėdos krašto auksakalių cecho pirmininkas ir „Aukso kalvės“ juvelyras-dizaineris Viktoras Sitalo. „Mes pamatėme, kad galima dirbti ne tik su vietiniais užsakovais ir individualiais užsakymais, bet, galbūt, sudalyvavus tokioje parodoje, atrasti užsakovų ir užsienyje. Tam reikia šiek tiek pakeisti gamybos ir rinkodaros kryptis. Tai pareikalaus naujo požiūrio į darbo procesus, jų greitį, sugebėjimą keistis kartu su nuolat besikeičiančiomis tendencijomis, madomis, rinkos poreikiais. Negalėsime likti nuošaly ir dirbti, kaip anksčiau. Turėsime tapti greitesni, populiaresni, didesni ir paklausesni. Kaip niekad anksčiau, rinka atvira įvairovei, kurią mes, Klaipėdos krašte dirbantys, galime pateikti pasauliui.“
Kalbant apie įvairovę, paminėtinos ryškiausios parodos metu demonstruotų papuošalų tendencijos. Masyvios ilgos grandinės, pagamintos naudojant iškart kelias medžiagas – pavyzdžiui – medį, sidabrą ir deimantus. Labai masyvus žiedai, segės ir labai dideli dirbtiniai perlai. „Atviri“ kaklo papuošalai ir žiedai. Tamsūs deimantai ir kraujo spalvos rubinai – tarp favoritų. Kaip ir perlai, kurie sugrįžta į madą po daugiau nei 20 metų užmaršties. Stebino ir žavėjo skirtingos vertės medžiagų kombinacijos – plastikas ir Fidži perlai, keramika ir deimantai, nerūdijantis plienas ir sudetingų formų aukščiausios kokybės brangakmeniai.
Įrankių, įrangos ir brangakmenių tiekimo specialistė Nadežda Sitalo įžvelgė dar neišnaudotas Lietuvos rinkos galimybes: „Lietuvoje kuriama labai daug. Ir labai įdomiai. Ir, dažniausiai, labai kokybiškai. Didžiausias trūkumas ir galimybė – tai bendravimas. Mūsų potencialūs užsakovai nežino, kad išvis esame. Kad yra tokia gan prieinama galimybė – susikurti sau papuošalą. Permažai pasakojame apie tai, ką darome. Trūksta informacijos apie renginius, susijusius su autorine juvelyrika. Reikia susikaupti ir dėti pastangas nuoširdžiai ir skaidriai draugystei su mūsų gerbėjais – esamais ir potencialiais!“
Pažymėtina, kad parodos dalyvių apklausos rezultatai, pristatyti tendencijų forumo metu, leido suformuoti penkis sėkmingos juvelyrikos firmos rinkodaros įpročius, vienas iš kurių – dalijimasis. Dalintis reikėtų ne tik pranešimais apie naujausias kolekcijas, bet ir nuotaika, istorijomis, patirtimi, įspūdžiais – viskuo, kas suteikia vardoženkliui asmeniškumą ir gyvybę.
Juvelyrikos namų „Doras“ savininkas ir juvelyras Dainius Stončius negailėjo pagirų kokybiškai parodos metu demonstruotai bižuterijai, kuri žavėjo naudojamų medžiagu įvairove, dizaino ir atlikimo kokybe: „Gausa neįtikėtina. Buvo pristatomi nuostabios kokybės dirbiniai, atkartojantys auksinius papuošalus už žymiai mažesnę kainą. Buvo ir labai masyvių, įdomių papuošalų, kuriuose efektingai naudojamos kitokios medžiagos – oda, keramika, plastikas. Šiuolaikinės techninės galimybės leidžia bet kurią medžiagą, kurią auksakaliai įprastai laiko pigesne, pavyzdžiui, sidabrą ar žalvarį, pateikti labai įspūdingai ir originaliai. O kainuos žymiai mažiau. Medžiagos prieinamumas leis daugiau dėmesio ir laiko skirti įdomesniam atlikimui.“
Parodos metu jautri juvelyrikos rinka demonstravo nuostabų sugebėjimą prisitaikyti, iš vienos pusės spaudžiama mados ir jos diktuojamos paklausos, ir iš kitos – ribotų ištėklių pasiūlos. Šiuo metu viešpatauja mada stiliui – kuo ryškesniam individualumui ir asmeniškumui. Bet kuriam stiliui atsiranda atitinkamas papuošalas. Iš kitos pusės, Žemės ištekliai nėra beribiai. Todėl retesnės, prabangesnės medžiagos, naudojamos juvelyrikoje, tampa vis brangesnės ir vis mažiau prieinamos. Pavyzdžiui – aukštos kokybės natūralūs brangakmeniai. Jų tiesiog neberandama, tai netgi ne kainos klausimas. Aukso kaina taip pat nuolat auga. Tai priverčia ieškoti alternatyvų ir kūrybingai pateikti jas potencialiems pirkėjams. Šiuo metu yra beveik įprasta, kai žiedas iš plastiko su nerūdijančio plieno detale kainuoja brangiau už tradicinį auksinį žiedelį. Nes jo koncepcija ir išvaizda yra įdomesnė, žiedo kūrimo procesas nufotografuotas ir įkeltas į Instagram ir, pagaliau, ant žiedo plieninės plokštelės išgraviruotas žiedo kūrėjo augintinio atvaizdas, o visi mes matėme tą įrašą YouTube… Sėkmę lemia asmeniškumas ir emocijos.
Emalio meistrės Neringa Poškutė ir Aušra Mačiulaitienė pažymėjo, kad nors parodoje gausu įvairiausiomis technikomis pagamintų dirbinių, emalio darbų labai mažai. „Buvo keli darbeliai, bet atrodė labiau, kaip eksperimentas,“ – pasakoja Neringa Poškutė, juvelyrė, emalininkė, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dėstytoja, – „Lankymasis šioje parodoje man buvo tik pasitikrinimas. Einame teisinga kryptimi. Šiuo metu ir mūsų studentai dirba tokiu pat principu – kuria ne vieną daiktą, bet visą kolekciją. Gyvename juvelyrikos aukso amžiuje. Paklausa yra viskam – nuo pačių pigiausių dirbinių iki brangiausiu. Todėl žavi, kad mūsų studentai neperka brangių medžiagų, o dirba su nerūdijančiu plienu, dirba ne tik ir ne tiek su forma, kiek su technologija ir koncepcijomis. Mūsų šalies juvelyrai – patyrę ir jauni menininkai – tikrai turi nišą Europos rinkoje.“
Šilutiškis juvelyras Robertas Krapavickas gailisi tik dėl vieno: „Reikia tik surasti laiko. Tarp kasdienių rutininių darbų sugebėti pažvelgti į užduoti kitaip. Neapsiriboti įprastomis medžiagomis ar sprendimais. Apsilankymas tokioje parodoje man – tai stimulas ir įkvėpimas, galiu naujai interpretuoti savo mintis.“
Šiais metais gruodžio mėnesį Klaipėdos krašto auksakalių cechas ruošiasi surengti jau penktąją, jubiliejinę, Kalėdinę parodą Baroti galerijoje. Auksakaliai labai rimtai žiūri į šį projektą, pradėjo ruoštis jam jau 2014 metų pabaigoje. Tikimės, kad eksponuojami papuošalai perteiks juvelyrų surengtos kelionės įspūdžius.